Koks įvykis po ES įkūrimo 1957 m. jums paliko didžiausią įspūdį?
Etienne'as Davignonas, 1977–1985 m. už vidaus rinką, muitų sąjungą ir pramonę atsakingas Komisijos narys, 1981–1985 m. Pirmininko pavaduotojas
Etienne'as Davignonas: „Įsimintiniausias man, be abejo, yra geriausiai ES simbolizuojantis įvykis: euro įvedimas. Tai puikus su Europos integracijos procesu susijusių konkrečių pokyčių mūsų kasdieniniame gyvenime pavyzdys. Iš istorijos žinome, kad vienas iš valstybės požymių yra valiuta. Naudodamiesi bendra valiuta milijonai europiečių atvertė naują istorijos puslapį. Ne kartą karų niokotam žemynui euras yra vienybės simbolis. Man euras – ryškiausias nepaprastai svarbaus įvykio – ES sukūrimo – simbolis. Įvedę bendrą valiutą, europiečiai sukūrė istorijoje dar neegzistavusį modelį – politinę ir ekonominę sąjungą, grindžiamą šią valiutą naudojančių šalių laisva valia.“
Fransas Andriessenas, 1981–1985 m. už konkurenciją ir 1985–1993 m. dvi Jacques'o Delorso vadovaujamos Komisijos kadencijas už žemės ūkį ir išorės santykius bei prekybos politiką atsakingas Komisijos narys.
Fransas Andriessenas: „Be abejo, 1989 m. Berlyno sienos griūtis ir dėl to atsivėrusios tolesnio Europos integracijos proceso visame žemyne perspektyvos, taip pat Vokietijos suvienijimas, Varšuvos pakto iširimas ir Sovietų Sąjungos žlugimas, nors ir tuomet dar nebuvo oficialiai patvirtintas terminas „Europos Sąjunga“. Deja, mūsų ES plėtros strategija nelabai atitiko problemų mastą. Visų pirma, per daug dėmesio skyrėme plėtimuisi ir per mažai integracijos didinimui. Dėl šios priežasties instituciniu požiūriu iš dalies atsidūrėme aklavietėje. Tačiau tai nekeičia fakto, kad Europai, jos integracijai ir visam pasauliui tai buvo istorinis laikotarpis.“
Kaip manote, ką Europos šeimai atneš ateinantys 50 metų?
Etienne'as Davignonas: „Norėčiau palinkėti, kad ateinančiais metais Europos valstybės išlaikytų pasitikėjimą ir ryžtą įgyvendinti nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio plėtojamo projekto pagrindinę idėją, t. y. kad valstybės narės solidariai ir ryžtingai kovotų už gėrį pasaulyje. Norime patys kurti savo ateitį, o ne tiesiog susitaikyti su faktais ir likimu. Siekdami šio tikslo galėsime patys nustatyti drauge spręstinus klausimus ir sritis. Svarbu turėti ne tik atskirus tikslus, bet ir visuotinį tikslą. Mūsų pagrindinis tikslas – toliau veikti kartu, kad galėtume daryti įtaką pasauliui, kurį ateinančioms kartoms gali palikti mūsų vadovai. Mūsų Europa – tai vertybėmis grindžiama bendrija, kurioje įvairovė yra ne našta, o turtas. Visi siekiame kurti Europos Sąjungą, grindžiamą vienybe ir įvairove, ekonomine pažanga ir socialiniu teisingumu. Norime matyti Europą, kuri remiasi per 50 solidarumo ir nuoseklios integracijos metų pasiektais laimėjimais ir palaiko glaudžius ryšius su savo partnerėmis.“
Fransas Andriessenas: „Per paskutinius 30–40 metų pasaulis taip pasikeitė! Susidaro įspūdis, kad dėl globalizacijos viskas vyksta greičiau: vystosi nauja Kinijos, Indijos ir Lotynų Amerikos šalių ekonomika, susilpnėjo JAV prestižas ir įtaka. Ateityje pasaulis radikaliai keisis, tad labai sudėtinga ką nors prognozuoti. Tačiau manau, kad pasaulinės klimato, aplinkos, energetikos, išteklių ir vandens problemos ateinančiais metais turės tokį didelį poveikį, kad ES, ko gero, reikės stiprinti integraciją – taip, kaip jai reikėjo imtis pirmųjų integracijos veiksmų tam, kad išvengtų karo. Šių rimtų problemų keliamas pavojus žmonijai gali paskatinti mus pabandyti jas spręsti kartu su kitomis pasaulio šalimis, kad surastume bendrus problemų sprendimo būdus. Galime tai padaryti, jei stengsimės. Europa nesusivienijo savaime – tai buvo valingas veiksmas. Jei norėsime, esant palankesnėms aplinkybėms galime pasiekti geresnių rezultatų ir išsaugoti pasaulį žmonijos ateities kartoms.“
